- kirksėti
- kirksė́ti, kìrksi, -ė́jo, kìrksėti, kìrksi, -ėjo 1. intr. K, Pl, Ds, Skr, Alk, Grž pamažu kirkti, gagenti (apie žąsis, vištas): Žąsys kirksėdamos lekia žydrame danguje rš. Žąsys kìrksi, pamačiusios vanagą arba kad nori lėkti J. Tu kìrksi kaip žąsiukas: ar liežuvėlis nukrito? J. Žąsys tvarte kìrksi Slč. Kažin ko tos žąsys šiąnakt po kluongalę taip kirksė́jo? Jnšk. Pamačiusi vanagą, višta kìrksi „kirrr“ Grz. Višta kirksi, turbūt lesti nori Rs. Kirksi, rėkia žąsis po pilvą JV756. 2. intr., tr. kalbėti, plepėti: Kirksi bobos, in pečiaus sutūpę Vj. Ko tu tę kirksi niekus kai pasgėręs! Prng. 3. intr. giedoti, dainuoti netikusiu balsu: Pradėjo mažėti giedotojų įkarštis, o į pabaigą tik keletas tingiai kirksėjo rš. 4. intr. girgždėti: Durys labai kìrksi darant Jž. 5. intr. kalbėti (adverniškai), prie kiekvieno skiemens pridedant vis tą patį skiemenį „kir“: Nei tu kirksė́k, nei nieko nuslėpsi Užp. \ kirksėti; atkirksėti; įkirksėti; iškirksėti; nukirksėti; sukirksėti
Dictionary of the Lithuanian Language.